Bandomasis (2025 m. pakartotinė)

B šaltinis. Džovanis Bokačas apie 1348 m. maro pradžią

Nuo Dievo Sūnaus išganingo įsikūnijimo buvo jau praslinkę tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt aštuoneri metai, kai [...] Florenciją ištiko pražūtingas maras [...], prieš kelerius metus prasidėjęs Rytų kraštuose ir nuvaręs į kapus nesuskaitomą aibę gyvasčių [...], atplūdo į Vakarus. Bejėgis čia buvo žmonių protas ir apdairumas: tam skirti pareigūnai išvalė mieste visokiausius nešvarumus, buvo uždrausta čion įvežti ligonius. [...] Ligos pradžioje tiek vyrams, tiek moterims iškildavo pažastyse ar kirkšnyse kažkokie gumbai. [...] Paskui ligos pobūdis imdavo keistis: juodos ar mėlynos dėmės daugeliui nuberdavo rankas, šlaunis. [...] Tie gumbai iš pat pradžių, o ir paskiau būdavo tikriausias artėjančios mirties ženklas.

B šaltinis. Džovanis Bokačas apie 1348 m. maro pradžią

Nuo Dievo Sūnaus išganingo įsikūnijimo buvo jau praslinkę tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt aštuoneri metai, kai [...] Florenciją ištiko pražūtingas maras [...], prieš kelerius metus prasidėjęs Rytų kraštuose ir nuvaręs į kapus nesuskaitomą aibę gyvasčių [...], atplūdo į Vakarus. Bejėgis čia buvo žmonių protas ir apdairumas: tam skirti pareigūnai išvalė mieste visokiausius nešvarumus, buvo uždrausta čion įvežti ligonius. [...] Ligos pradžioje tiek vyrams, tiek moterims iškildavo pažastyse ar kirkšnyse kažkokie gumbai. [...] Paskui ligos pobūdis imdavo keistis: juodos ar mėlynos dėmės daugeliui nuberdavo rankas, šlaunis. [...] Tie gumbai iš pat pradžių, o ir paskiau būdavo tikriausias artėjančios mirties ženklas.

D šaltinis. Didysis išradimas – vakcina

Baigęs biologijos ir medicinos mokslus Londone, grįžo į gimtinę. [...] Dirbdamas gydytoju kaimo vietovėse, E. Dženeris pastebėjo, kad melžėjos, persirgusios galvijų raupais (tai liudijo raupų nusėtos jų rankos), vėliau neužsikrečia žmonių raupais, kurie, kaip jau minėta, tuo metu nebuvo retenybė. Kaip gydytojas praktikas jis vadovavosi seniausiomis ir giliausiomis anglų tradicijomis ir neabejojo, kad eksperimentas yra patikima pažinimo forma. Siekdamas patikrinti pirminę hipotezę, jis tai ir padarė. 1796 m. gegužę E. Dženeris susipažino su jauna melžėja Sara Nelms, kuri neseniai buvo užsikrėtusi galvijų raupais. Ji sutiko dalyvauti eksperimente. E. Dženeris, paėmęs raupų pūlių, įskiepijo jų niekada raupais nesirgusiam aštuonerių metų berniukui Džeimsui Fipsui. Berniukas lengvai susirgo, tačiau greitai pasveiko. Po kiek laiko gydytojas įšvirkštė berniukui žmogaus raupų pūlių, tačiau berniukas liko sveikas. Vadinasi, berniukas įgijo visišką imunitetą. Po kiek laiko panašus eksperimentas pakartotas dar ne kartą, ir rezultatas buvo toks pat

D šaltinis. Didysis išradimas – vakcina

Baigęs biologijos ir medicinos mokslus Londone, grįžo į gimtinę. [...] Dirbdamas gydytoju kaimo vietovėse, E. Dženeris pastebėjo, kad melžėjos, persirgusios galvijų raupais (tai liudijo raupų nusėtos jų rankos), vėliau neužsikrečia žmonių raupais, kurie, kaip jau minėta, tuo metu nebuvo retenybė. Kaip gydytojas praktikas jis vadovavosi seniausiomis ir giliausiomis anglų tradicijomis ir neabejojo, kad eksperimentas yra patikima pažinimo forma. Siekdamas patikrinti pirminę hipotezę, jis tai ir padarė. 1796 m. gegužę E. Dženeris susipažino su jauna melžėja Sara Nelms, kuri neseniai buvo užsikrėtusi galvijų raupais. Ji sutiko dalyvauti eksperimente. E. Dženeris, paėmęs raupų pūlių, įskiepijo jų niekada raupais nesirgusiam aštuonerių metų berniukui Džeimsui Fipsui. Berniukas lengvai susirgo, tačiau greitai pasveiko. Po kiek laiko gydytojas įšvirkštė berniukui žmogaus raupų pūlių, tačiau berniukas liko sveikas. Vadinasi, berniukas įgijo visišką imunitetą. Po kiek laiko panašus eksperimentas pakartotas dar ne kartą, ir rezultatas buvo toks pat

B šaltinis. Iš „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos“

1. Žmonės gimsta ir gyvena laisvi ir lygių teisių. Visuomeninių skirtumų gali atsirasti tik tuo atveju, jei jie naudingi visuomenei.

2. Kiekvienos politinės organizacijos tikslas – saugoti prigimtines ir neatšaukiamas Žmogaus teises. Šios teisės yra: laisvė, nuosavybė, saugumas, pasipriešinimas priespaudai.

3. Esminga tai, kad Aukščiausia Valdžia priklauso Tautai. Jokia [politinė] organizacija, joks individas neturi teisės į valdžią, jei ji tiesiogiai nekyla iš Tautos. [...]

5. Įstatymais galima drausti tik tuos veiksmus, kurie kenksmingi Visuomenei. Visa tai, kas nedraudžiama įstatymu, yra leidžiama ir niekas negali būti verčiamas daryti tai, ko nenurodo įstatymas.

6. Įstatymas išreiškia visuotinę valią. Visi Piliečiai turi teisę asmeniškai ar per savo Atstovus dalyvauti įstatymų priėmime. Ginantys ir draudžiantys įstatymai privalo būti vienodi visiems. Visi Piliečiai yra lygūs prieš įstatymus ir turi vienodą teisę būti renkami ir eiti bet kokias viešas pareigas bei gauti titulus tik pagal jų gebėjimus, dorybes ir talentus.

C šaltinis. Iš Maksimiljeno Robespjero kalbos

Iš išorės esame apsupti tironų, iš vidaus tironų draugai rengia sąmokslą prieš mus. Reikia likviduoti respublikos vidaus ir išorės priešus arba žlugti su ja. Todėl dabartinėje padėtyje pirmas jūsų politikos principas būtų tautą valdyti protu, o tautos priešus teroru. [...] Teroras yra ne kas kita kaip tiesioginis, griežtas ir nepalaužiamas teisingumas. Jis yra demokratijos principo išdava, pritaikyta neatidėliojamoms tėvynės reikmėms

B šaltinis. Iš „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos“

1. Žmonės gimsta ir gyvena laisvi ir lygių teisių. Visuomeninių skirtumų gali atsirasti tik tuo atveju, jei jie naudingi visuomenei.

2. Kiekvienos politinės organizacijos tikslas – saugoti prigimtines ir neatšaukiamas Žmogaus teises. Šios teisės yra: laisvė, nuosavybė, saugumas, pasipriešinimas priespaudai.

3. Esminga tai, kad Aukščiausia Valdžia priklauso Tautai. Jokia [politinė] organizacija, joks individas neturi teisės į valdžią, jei ji tiesiogiai nekyla iš Tautos. [...]

5. Įstatymais galima drausti tik tuos veiksmus, kurie kenksmingi Visuomenei. Visa tai, kas nedraudžiama įstatymu, yra leidžiama ir niekas negali būti verčiamas daryti tai, ko nenurodo įstatymas.

6. Įstatymas išreiškia visuotinę valią. Visi Piliečiai turi teisę asmeniškai ar per savo Atstovus dalyvauti įstatymų priėmime. Ginantys ir draudžiantys įstatymai privalo būti vienodi visiems. Visi Piliečiai yra lygūs prieš įstatymus ir turi vienodą teisę būti renkami ir eiti bet kokias viešas pareigas bei gauti titulus tik pagal jų gebėjimus, dorybes ir talentus

A šaltinis. Iš 1993 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, Algirdo Brazausko metinio pranešimo Seimui

Nors vis stiprėjo išorinis valstybės nepriklausomybės įtvirtinimas, tačiau blogėjo vidaus politinė, ekonominė ir socialinė padėtis. [...] Buvo bandoma įtvirtinti valdžią triukšmingomis politinėmis akcijomis. Niekuo negalima pateisinti politinių organizacijų tiesioginių apeliacijų į tautą ar atskiras gyventojų grupes, kurstančių piliečius prieš teisėtas valstybės institucijas. [...] Ryškiausia tendencija 1992 m. Lietuvos ūkyje – didėjanti ekonominė krizė, kurią iliustruoja bendrojo nacionalinio produkto (BVP), apibūdinančio ūkinių subjektų galutinius veiklos rezultatus, sumažėjimas. [...]

Viena iš pagrindinių reformos krypčių – privatizacija, su kuria susiję visi Lietuvos žmonės. Tikrąją privatizacijos eigą rodo tokie duomenys: per visą privatizavimo laikotarpį privatizuota tik 15,2 procento viso įmonių įstatinio kapitalo, arba 32 procentai viso numatyto privatizuoti kapitalo vertės. [...] Vienas iš vykdytos žemės reformos tikslų – atstatyti buvusių savininkų ir paveldėtojų nuosavybės teises. Beveik pusė milijono žmonių nori susigrąžinti žemę natūra, tik apie 70 tūkstančių pretendentų nori gauti kompensaciją. Sudėtingai privatizuojamas žemės ūkio turtas. Padaryta ne viena klaida įstatymų, o ypač poįstatyminių aktų priėmimo metu. [...]

Blogėjantis gyvenimas ir krintantis vartojimo lygis, nelengva ekonominė padėtis neigiamai veikė tiek Lietuvos gyventojų fizinę, tiek psichinę sveikatą. Daugiau miršta kūdikių, nemažėja sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis mirtingumas, taip pat padidėjo traumatizmas. [...] Nors iki šiol neturime nacionalinio saugumo koncepcijos, šiandien galime konstatuoti, kad mūsų jauna valstybė jau turi veikiančią krašto apsaugos sistemą. Krašto apsaugos daliniuose šiuo metu tarnauja 6 800 Lietuvos jaunuolių, pašauktų į būtinąją tarnybą.

B šaltinis. Iš 2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo

Jau dešimtį metų išgyvename esmingų permainų laiką: keičiasi visuomenės gyvenimo sankloda, ūkiniai žmonių santykiai, tautos kelio kryptys. [...] Lietuvos ūkis, kad ir patyręs didelių nuostolių, išlaikė Rusijos krizės egzaminą. Deja, šio egzamino neišlaikėme mes, šalies valdžia. Nesugebėjome ne tik suformuluoti realaus praėjusių metų biudžeto, bet ir laiku jo pataisyti. [...] Gruodžio mėnesį Helsinkyje Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai viena – viltingoji praėjusių metų pusė. Kita – daug sudėtingesnė ir skaudesnė, pažymėta krizės ženklais. Pernai net 4,1 nuošimčio sumažėjo Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Didėjo ir šiuo metu iki 13 milijardų litų išaugo valstybės skola. Ir paradoksalu, ir dėsninga, kad krizės ženklai išryškėjo dešimtaisiais nepriklausomybės metais. Jie rodo ne ką kita, o neįgyvendintų reformų kainą. [...] Ilgokai nepripažintas pernykštis ūkio nuosmukis sukėlė skaudžių socialinių padarinių. Žlugusio praėjusių metų biudžeto skolos ir šių metų nepritekliai prislėgė švietimą, socialinę apsaugą, policiją. Neregėtai padidėjo bedarbystė. Padaugėjo skurdo. [...] Ūkiniai ir socialiniai sunkumai dar labiau išryškino senokai užsitęsusią atskirų valstybės sričių valdymo krizę.

Nusikalstamas neūkiškumas, būtinų sprendimų atidėliojimas, asmeninės atsakomybės vengimas – akivaizdžiausi šios krizės bruožai. Nugyventos valstybinės įmonės ir nepakankamai veikli teisėsauga – liūdniausi jos padariniai. [...] Daugiau gyvybės kaimui suteiktų susikūrusi žemės rinka. Deja, šiandien jai formuotis trukdo daug dirbtinių kliūčių. Nėra normalu, kad ligi šiol savininkams grąžinta tik pusė jiems priklausančios žemės. [...] Nežabojama korupcija tampa nacionalinio saugumo problema. Tai rimta valstybės liga. Dėl jos prarandamos didelės biudžeto lėšos, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe.

A šaltinis. Iš 1993 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, Algirdo Brazausko metinio pranešimo Seimui

Nors vis stiprėjo išorinis valstybės nepriklausomybės įtvirtinimas, tačiau blogėjo vidaus politinė, ekonominė ir socialinė padėtis. [...] Buvo bandoma įtvirtinti valdžią triukšmingomis politinėmis akcijomis. Niekuo negalima pateisinti politinių organizacijų tiesioginių apeliacijų į tautą ar atskiras gyventojų grupes, kurstančių piliečius prieš teisėtas valstybės institucijas. [...] Ryškiausia tendencija 1992 m. Lietuvos ūkyje – didėjanti ekonominė krizė, kurią iliustruoja bendrojo nacionalinio produkto (BVP), apibūdinančio ūkinių subjektų galutinius veiklos rezultatus, sumažėjimas. [...]

Viena iš pagrindinių reformos krypčių – privatizacija, su kuria susiję visi Lietuvos žmonės. Tikrąją privatizacijos eigą rodo tokie duomenys: per visą privatizavimo laikotarpį privatizuota tik 15,2 procento viso įmonių įstatinio kapitalo, arba 32 procentai viso numatyto privatizuoti kapitalo vertės. [...] Vienas iš vykdytos žemės reformos tikslų – atstatyti buvusių savininkų ir paveldėtojų nuosavybės teises. Beveik pusė milijono žmonių nori susigrąžinti žemę natūra, tik apie 70 tūkstančių pretendentų nori gauti kompensaciją. Sudėtingai privatizuojamas žemės ūkio turtas. Padaryta ne viena klaida įstatymų, o ypač poįstatyminių aktų priėmimo metu. [...]

Blogėjantis gyvenimas ir krintantis vartojimo lygis, nelengva ekonominė padėtis neigiamai veikė tiek Lietuvos gyventojų fizinę, tiek psichinę sveikatą. Daugiau miršta kūdikių, nemažėja sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis mirtingumas, taip pat padidėjo traumatizmas. [...] Nors iki šiol neturime nacionalinio saugumo koncepcijos, šiandien galime konstatuoti, kad mūsų jauna valstybė jau turi veikiančią krašto apsaugos sistemą. Krašto apsaugos daliniuose šiuo metu tarnauja 6 800 Lietuvos jaunuolių, pašauktų į būtinąją tarnybą

A šaltinis. Iš 1993 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, Algirdo Brazausko metinio pranešimo Seimui

Nors vis stiprėjo išorinis valstybės nepriklausomybės įtvirtinimas, tačiau blogėjo vidaus politinė, ekonominė ir socialinė padėtis. [...] Buvo bandoma įtvirtinti valdžią triukšmingomis politinėmis akcijomis. Niekuo negalima pateisinti politinių organizacijų tiesioginių apeliacijų į tautą ar atskiras gyventojų grupes, kurstančių piliečius prieš teisėtas valstybės institucijas. [...] Ryškiausia tendencija 1992 m. Lietuvos ūkyje – didėjanti ekonominė krizė, kurią iliustruoja bendrojo nacionalinio produkto (BVP), apibūdinančio ūkinių subjektų galutinius veiklos rezultatus, sumažėjimas. [...]

Viena iš pagrindinių reformos krypčių – privatizacija, su kuria susiję visi Lietuvos žmonės. Tikrąją privatizacijos eigą rodo tokie duomenys: per visą privatizavimo laikotarpį privatizuota tik 15,2 procento viso įmonių įstatinio kapitalo, arba 32 procentai viso numatyto privatizuoti kapitalo vertės. [...] Vienas iš vykdytos žemės reformos tikslų – atstatyti buvusių savininkų ir paveldėtojų nuosavybės teises. Beveik pusė milijono žmonių nori susigrąžinti žemę natūra, tik apie 70 tūkstančių pretendentų nori gauti kompensaciją. Sudėtingai privatizuojamas žemės ūkio turtas. Padaryta ne viena klaida įstatymų, o ypač poįstatyminių aktų priėmimo metu. [...]

Blogėjantis gyvenimas ir krintantis vartojimo lygis, nelengva ekonominė padėtis neigiamai veikė tiek Lietuvos gyventojų fizinę, tiek psichinę sveikatą. Daugiau miršta kūdikių, nemažėja sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis mirtingumas, taip pat padidėjo traumatizmas. [...] Nors iki šiol neturime nacionalinio saugumo koncepcijos, šiandien galime konstatuoti, kad mūsų jauna valstybė jau turi veikiančią krašto apsaugos sistemą. Krašto apsaugos daliniuose šiuo metu tarnauja 6 800 Lietuvos jaunuolių, pašauktų į būtinąją tarnybą.

B šaltinis. Iš 2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinio pranešimo

Jau dešimtį metų išgyvename esmingų permainų laiką: keičiasi visuomenės gyvenimo sankloda, ūkiniai žmonių santykiai, tautos kelio kryptys. [...] Lietuvos ūkis, kad ir patyręs didelių nuostolių, išlaikė Rusijos krizės egzaminą. Deja, šio egzamino neišlaikėme mes, šalies valdžia. Nesugebėjome ne tik suformuluoti realaus praėjusių metų biudžeto, bet ir laiku jo pataisyti. [...] Gruodžio mėnesį Helsinkyje Lietuva buvo pakviesta derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje. Tai viena – viltingoji praėjusių metų pusė. Kita – daug sudėtingesnė ir skaudesnė, pažymėta krizės ženklais. Pernai net 4,1 nuošimčio sumažėjo Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Didėjo ir šiuo metu iki 13 milijardų litų išaugo valstybės skola. Ir paradoksalu, ir dėsninga, kad krizės ženklai išryškėjo dešimtaisiais nepriklausomybės metais. Jie rodo ne ką kita, o neįgyvendintų reformų kainą. [...] Ilgokai nepripažintas pernykštis ūkio nuosmukis sukėlė skaudžių socialinių padarinių. Žlugusio praėjusių metų biudžeto skolos ir šių metų nepritekliai prislėgė švietimą, socialinę apsaugą, policiją. Neregėtai padidėjo bedarbystė. Padaugėjo skurdo. [...] Ūkiniai ir socialiniai sunkumai dar labiau išryškino senokai užsitęsusią atskirų valstybės sričių valdymo krizę.

Nusikalstamas neūkiškumas, būtinų sprendimų atidėliojimas, asmeninės atsakomybės vengimas – akivaizdžiausi šios krizės bruožai. Nugyventos valstybinės įmonės ir nepakankamai veikli teisėsauga – liūdniausi jos padariniai. [...] Daugiau gyvybės kaimui suteiktų susikūrusi žemės rinka. Deja, šiandien jai formuotis trukdo daug dirbtinių kliūčių. Nėra normalu, kad ligi šiol savininkams grąžinta tik pusė jiems priklausančios žemės. [...] Nežabojama korupcija tampa nacionalinio saugumo problema. Tai rimta valstybės liga. Dėl jos prarandamos didelės biudžeto lėšos, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe