Įrašykite praleistas raides IV

 

Lėtai riausi tvenkinio pakraščiu, ten, kur buvo prižėl meldų, vandens lelijų, jau spėjusių nužydėti, kur dar niekad nematyti paukščiai krovė lizdus, dėjo kiaušinius, vedė vaikus – beveik visus vienodus, geltongžius; lizdai ppsojo virš žolių, čpsėjo mažyliai, o tėvai – didesnieji geltongžiai – siuvo pirmyn atgal, pirmyn atgal, šėrė savo ažalas, nekreidami dėmesio net į žmogų, įsi¬brovusį į jų karalystę. 2. Jaunamartė ir dar sparčiau suktsi virtuvėje ir kieme, dar įnirtingiau daužyt, rodos, niekad nesibaisiančias pradalges, paknostom lėktų sužiūrėti gyvulių, pririštų pačioj pakalnėj, niekieno neprašoma velėtų tvenkiny žlutą, tiek suskaltą ir sunešiotą, kad jau tikriausiai kitą kartą po skalbimo liks tik sudriskę skarmalai, jei tik senoji anyta bent kartelį žviltelėtų švelniu žvilsniu, tarstelėtų meilesnį žodelį. 3. Vaikinas tik dar suprato padaręs kvailystę – jį, kaip kokį mažvaikį, bus apgavę Rimas ir Kostas, išdykę kaimynai, gyvenantys tame pačiame name; tai tuodu vyrukai pakišo jam laiškelį, kviečiantį į malonų susitikimą pušyne, už upės skardžio, kur, pamatęs jau gstantį laužą ir aplinkui susėdusias merginas, suprato, kad tas laiškelis buvo skirtas jo pueserei, ką tik įsikūrusiai aukštu žemiau. 4. Gsta paskutiniai dienos gaisai, palšoje lyg pienas migloje jau senokai paskendo paupio krmokšniai, jau spėję apsipilti mažais lapeliais, medžiai, (kas)vakar metantys ilgus ir sunkius šešėlius tiesiai į upės vandenį, nebeliko dienos triukšmo, įaudrinančio kiekvieną nervų ląstelę, ir dabar jau nieko nebesinori, kaip tik klausytis kurtinančios tylos – tokios švelnios ir raminančios. 5. Jau visiškai subrendusios pievos pakrašty kaip gyva siena sustojo šeši atsilapoję vyrai ir, pasistatę kotais žemyn dalgius bei išsitraukę galstuvus, ėmėsi darbo: pirmiausia atidžiai ažiūrėjo dalgių ašmenis, paskui pradėjo galsti, skimčiodami įvairiausiais balsais, po to vienas pasilenkęs gryštelėjo saują žolės ir nuvalė dalgį, sakydamas, kad dabar jau bus galima pradėti šienapūtę. 6. Apskritai Jonas, kaip visi naujokai, nuo pat pirmų dienų ėmė neksti trečiosios kuopos viršininko, ilgo ir plono it kartis, kuris jau daugiau kaip tris mėnesius siautėjo kaip įmanydamas: vaikė naujokų būrius net apslęs iš pasitenkinimo, tyčiojosi iš silpno ir paliegusio Tomo, kuriam sunkiausia būdavo padaryti šimtą atsispaudimų, rėkė ant aštrliežuvio Petro, laidančio skaudžias replikas. 7. Dar kartą nupurtęs nuo kepurės lietaus, kliokiančio jau trečią parą, lašus, jis vėl ėmė bambėti, kad veltui ržosi šiai ekspedicijai, besitsiančiai jau antrą mėnesį, veltui brido per purvynus, kopė į stačiausius šlaitus, kur uolos tokios aštrios, drskančios rankas, jau ir taip nepanašias į mokslininko – vyro, daug metų dirbusio tik kabinete ir sklaidžiusio popierius – rankas, kur ištisą dieną arba degina saulė, arba pliaupia lietus; nežinia, ar pavyks ekspedicijos nariams pasiekti tikslą – pamatyti retą, o gal ir vienintelį pasaulyje dėmėtjį briedį. 8. Dar negaliu suvokti, kad šiandien – pirmoji atostogų diena: saulė, įspindusi pro nediduką užuolaidų tarpelį, susiranda mano veidą, ragina lsti iš lovos, aš, tingiai ržydamasi, iškišu kojas iš po aklodės, šryt tokios lengvos ir švelnios (gal dėl(to), kad nereikia į darbą), trkteliu į šalis užuolaidas – kambarį užlieja deginanti kaitra, žemai tyvuliuojančiame ežere jau plaukioja krykštaudami kaimynų vaikai, ir širdy suspurda džiausmas – atostogos. 9. Kapitonas, visko matęs vyriškis, jau ima nuogstauti dėl tokio gsingo vėjo, drskiančio brzgančias bures, plėšiančio jas nuo leng¬vučio stiebo, svyrančio į visas puses, o bangų kalnai, pakibę virš laivgalio, grsina plūstelėti į laivą, gerokai patršusį, seną, jau daug metų neremontuotą, nes vis neužtedavo pinigų jam, senukui, vis reikėjo jų ka___(kam) kitam – prabangesniam, naujsniam. 10. Patyrę keletą tokių akimirkų, nuo kurių kraujas imdavo stinti ir akys, rodės, išspros, mes yrėmės per aukštą žolę, vietomis bridome per traškančias šakeles, šokinėjome per visokiausių gyvių pilnas balutes ir per trštančius rstigalius, kai kurie vis gržiojosi atgal – norėjo įsitikinti, ar jau pakankamai nutolome nuo siaubą keliančios pilies, apaugusios brzgynais, susipynusiais šakomis ir šaknimis, dvelkiančios šalčiu, grsinančios mslingais, aimaną primenančiais garsais, sklindančiais ka__(kur) iš rūsių. 11. Mergina, dar vakarpakviesta į talką, šokinėjo virtuvėje nuo puodų, tai bėgančių, tai svylančių, prie keptuvės, kurioje linksmai spragėjo mažais gabaliukais supjaustyti lašinukai, pagardinti pipirais ir svogūno galvele, stovinčių ant greitosioms surstos krosnelės, virykla vadinamos, pasiržusi išalkusius vyrus, dirbančius pievose, esančiose už daržinės, pradžiuginti puikia vakariene: jei viskas bus gerai, tai ant stalo ji padės virto veršienos kumpio su spirgučių padažu, sukraus visą kalną kotletų, šviežutėlių, išpampusių nuo riebumo, įpils garuojančios bulvienės, kurią išmokė virti mama, per anksti išėjusi Anapilin, o kai visi prikimš dar ir šviežių bulvių, apibarstytų krapais, tada ji atneš desertą – mažučių blynelių, apkrautų raudonomis braškėmis. 12. Širdis slo iš baimės ir netikėtumo, kai jis, išgsdintas netikėto šūvio, parkrito ant žalutėlių smanų, po pušim, ir nedrso net krustelėti, nes klausėsi lyg ir negirdėtų lig tol miško garsų, o kai praėjo jau daug laiko, tik tada jis pamatė, jog šalia mėlynės – didelės, prisirpusios, viliojančios.og šalia mėlynės – didelės, prisirpusios, viliojančios.