Kalbos vartojimo testas (valstybinės kalbos) I

 

 

Vilniaus Rotušės aikštėje vakar pasklido gardūs maisto kvapai, skambejo trimitai ir krykštavo vaikai. Po vidurdienio Vilniaus vicemeras Vitas Mačiulis vartus į Šv. Pranciškaus mugę ir didţiausios miesto šventės – Sostinės dienų – pradţią. Pirmieji į Šv. Pranciškaus mugę Vilniaus savivaldybės valdininkai, miesto pensininkai, vaikai ir turistai. Šv. Pranciškaus mugės šeimininkas verslininkas Vytenis Urba valdininkus prie vaišių stalo. Pensininkai koncerto, vaikai ţaidė Marceliukės parke, o turistai fotografavo jiems nematytus medinius atrakcionus bei kaimų amatininkus. Daugumos šventės dalyvių dėmesį Pirmojo pasaulinio karo lauko virtuvės įranga, kuri buvo panaši į garveţį. V. Urba karo lauko virtuvę iš vieno Pakruojo rajono gyventojo. Įrangą verslininkas šiek tiek ir pavadino spjaudančia mašina. Į Šv. Pranciškaus mugę iš Aukštaitijos kaimų atvaţiavę meistrai vilniečiams siūlė batus bei pagaląsti peilius. Kaimiečiai kvietė pirkti raugintų agurkų, riestainių, meduolių ir ţuvų. Marceliukės vaikų parke dar niekur nematytų sūpynių. Aikštėje buvo galima pasisupti mediniuose nameliuose, pintuose krepšiuose ir net sėdint prie stalo. 

Klaipėdoje dirbantis Donatas Gedmintas aprengti bent penkias krepšinio komandas – jo kolekcijoje yra daugiau kaip 50 krepšininkų marškinėlių. Prieš keletą metų rinkti marškinėlius, 25 metų vyras dabar jau turi daugybės Lietuvos krepšininkų sportinę aprangą. D. Gedmintas krepšiniu susidomėjo 1995 metais atvykęs mokytis į Kauno technologijos universitetą. Tada jis nė vienerių „Ţalgirio“ rungtynių. „Pirmuosius marškinėlius bendrovėje „Tūta“. Bet kai sporto halėje susitikau paţįstamą, vilkintį originalią „Ţalgirio“ aprangą, tokios uţsimaniau ir aš. Pirmuoju krepšininku, prie kurio Donatas išdrįso prieiti paprašyti marškinėlių, tapo tuometinis ţalgirietis Kęstutis Šeštokas, dabar Vilniaus „Lietuvos ryte“. Pasakiau, kad labai sergu uţ „Ţalgirį“ ir klubo aprangos. K. Šeštoko marškinėliai buvo pirmieji mano kolekcijoje. D. Gedmintas tikisi, kad jo kolekcijoje ir Arvydo Sabonio marškinėliai. Vyras dar vilties juos gauti.

„Aš nemėgstu lankytis aukštuomenės vakarėliuose ir tuščiai leisti laiką“,– tikino erdviame (trys aukštai) kotedţe Vilniuje įsikūrusi 65 metų Danguolė Valentinaitė. Klaipėdoje gimusi ir ten praleidusi (vaikystė) Danguolė 1944 metais emigravo į Vakarus. Prieš (šešeri metai) iš Čikagos į gimtinę grįţusi moteris visą savo energiją ir pinigus skiria gyvūnų (globa). „Negaliu pasyviai ilsėtis ir neturiu tam laiko“, – sakė Danguolė, kuri kiekvieną rytą keliasi labai anksti. Auštant į lauką ji išveda  pasivaikščioti du savo (šuo) ir katiną. Danguolė nepamiršta išnešti ėdalo (benamės katės) ir (lapė), kuri jau dvejus metus kiekvieną vakarą uţsuka į netoli pamiškės esantį Danguolės kiemą. Gyvendama Čikagoje šeimos ir vaikų neturinti moteris keletą metų rūpinosi (seni žmonės). Lietuvoje D. Valentinaitė iš vaikų namų paėmė globoti v (dvi paauglės). Po pamokų mergaitės padeda Danguolei priţiūrėti gyvūnus.