Kalbos vartojimo testas (valstybinės kalbos) II

Aštrių pojūčių mėgėjų Vilniaus poţemiuose tyko mirtini pavojai. Dieną naktį tamsoje skendinčiuose ilguose tuneliuose galima į gilią duobę. Nors poţemio rūmų sienos atrodo tvirtos, tačiau jos gali   metų naštos. Narsuolis gali būti palaidotas po ţemėmis gyvas. „Sostinės“ korespondentas   po poţemius, išraustus Antakalnio ir Šeškinės kalnuose. Šiuo metu tuneliai visiškai apleisti. Įeiti į juos gali   , nes durys jau seniai nerakintos. Tačiau patekęs į poţemius, atgal į lauką   ne tik smalsuolis, bet ir visur mėgstantys lįsti vaikai. Ţurnalistus palydėti   paaugliai pasakojo, kad Antakalnio poţemiuose yra ir antras aukštas. Į jį veda dar visai nesugriuvę laiptai. Kol kas tvirtos ir tunelių sienos. Tačiau šis įspūdis   . Viena šachta jau uţversta ţemėmis. Šeškinės kalno poţemių būklė apverktina. Prie durų – šiukšlių kalnai. Tačiau į poţemius retai kas . Čia karaliauja šikšnosparniai. Pašvietus proţektoriumi, jie ima blaškytis. Tačiau   gyviai greitai pradingsta ir pasislepia ventiliacijos angose. Lietuvos istorijos instituto specialistai dūsavo, kad poţemių nėra tiek daug, todėl tyrinėtojai jais nesusidomėjo. apie šiuos statinius jie niekur nebuvo radę. Krašto apsaugos ministerijos sekretorius sakė, kad tik viename leidinyje minima, jog Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai tuose poţemiuose buvo sandėlius. Sovietiniais laikais Antakalnio poţemiuose buvo Lietuvos kino studijos saugyklos. Paaugliai sakosi matę besimėtančių dėţių su kaţkokiomis juostomis. O senesni šio rajono gyventojai mena, kad tuo metu buvo pastatytas mūrinis pastatas sargams, teritorija aptverta, o į poţemius elektra.

Pirmiausia leiskite padėkoti (brangūs svečiai). Paskubėk, mes (tu) laukiame. Sąraše jis buvo (trečias). Pavasaris jo sielą pripildė (džiaugsmas). Jie išvaţiuoja į Švediją (2 metai). Ar gali nueiti į parduotuvę nupirkti (duona). Malonu matyti jus, vaikai, (tokie laimingi). Milda domisi (senoji muzika). Nė karto nepastebėjau tavęs (supykęs). (Padavėjas), prašom atnešti sąskaitą.

37 metų vilnietis verslininkas Genadijus pirmąjį savo lobį rado būdamas septynerių metų. Kiekvieną vasarą pas močiutę maţasis Gena girdėdavo vyresniųjų pokalbius, esą jų sode uţkasti vertingi daiktai. Tokios senelių kalbos pirmokui darė didţiulį įspūdį. Matyt, tokių kalbų atsiradęs noras tą lobį rasti. pirmąjį radinį, verslininkas nusišypso. Tai nebuvo dideli turtai. Tačiau beyrančią medinę dėţę su stalo įrankiais bei porcelianiniais indais, jam uţgniauţė kvapą. Nuo tada lobių paieška tapo Genadijaus pomėgiu. Į Genadijų kreipiasi daugybė ţmonių padėti surasti paslėptus savo ar giminių turtus. Grįţę iš Sibiro, tremtiniai mėgina rasti prieš karą vertingus daiktus. Neseniai vienos senutės prašymu Genadijus lankėsi Joniškio rajone. Iš atkastos dėţės savo motinos daiktus, moteris nesulaikė ašarų. laimingą senutę, nesunku buvo suprasti atlikto darbo prasmę. Ţmonių pasakojimus apie lobius Genadijus vadina pasakomis. Pačia įdomiausia legenda laiko legendą apie Lietuvoje Napoleono auksą. Pasiklausius lietuvių, atrodo, kad visuose panemunės kaimuose Napoleonas primėtė statinių su auksu. nusifotografuoti prie ţymiojo Vilniaus barbakano – gynybinės sienos, lobių ieškotojas pasakojo, kad vienoje iš septynių šachtų suslėptos barbakano vertybės. Nors statybininkams šachtas, rasti lobį nėra jokių galimybių, Genadijus neketina atsisakyti savo pomėgio. Jis ir toliau kasinės, kada nors surasti lemtingąją aukso skrynią.

Kiekvienam tarpui parinkite ir įrašykite tinkamą žodį.
 

Ponas Vytautas Baublys prisipažino baldus restauruoti pradėjęs tik po to, kai kartu su kaimynu pasistatė namą. V. Baublys teigė,  iki tol restauravimu nesidomėjo  nieko apie jį nežinojo. „Aš ir dabar nežinau, kaip reikia daryti,  niekada to nesimokiau – darau,  man atrodo geriau“, – pasakojo V. Baublys.

Pirmas bandymas atnaujinti seną spintą V. Baubliui buvo nesėkmingas,  nesėkmės restauratorius neišsigando.  baldą būtų įdomu restauruoti, pirmiausia jis turi būti gražus, įsitikinęs V. Baublys. Neįdomu restauruoti tuos baldus,  paviršiai yra dideli ir lygūs. Meistras su pasimėgavimu prisimena,  keturias vieno seno stalo kojas restauravo penkis mėnesius.

Svetimi baldai turi ir svetimą gyvenimą. „Parsiveži baldą ir nežinai, iš  namų jį parsigabenai,  jis turi „sugėręs į save“, – kalbėjo ponas Vytautas.

Įrašykite praleistas raides.
 

Prie Naujųjų metų slenkčio visada susimstome apie ateitį, nes susidurme su nežinombe. Visi trokštame gersnio rtojaus, tačiau baiminams netikėtmų. Nuo senų senvės žmonės trinėjo dangaus reišknius ir pagal juos spdavo orą ar net likimą.