Lietuvių kalbos 3 kategorijos testas
Perskaitykite tekstą ir pažymėkite, kurie iš šių teiginių teisingi, o kurie ne: „taip“ – jei teiginys teisingas, „ne“ – jei klaidingas.
Vadovo autoritetas, jo įtaka darbuotojams daug priklauso nuo
mokėjimo pasakyti savo mintis, nuo to, kaip jis moka naudotis žodžio
jėga. Nereikia, kad kiekvienas gamybinio padalinio vadovas būtų oratorius,
tačiau reikia, kad jo kalbabūtų taisyklinga, aiški, paprasta, tiksli,
įtaigi.
Kai kurie vadovai mano, girdi, vadovaujant gamybai, reikia mažiau
kalbėti, o daugiau dirbti. Tai neteisinga. Suprantama, svarbiausia -
darbo rezultatai. Tačiau visuomet būtina prisiminti, kad gamyboje viską
lemia žmonės. Tai nuo jų nuotaikos, nuo jų tarpusavio santykių priklauso
ir darbo rezultatai. O dirbti su žmonėmis, bendrauti su jais be žodžių
neįmanoma. Gamybos vadovo darbo dienos analizė rodo, kad
daugiau kaip 60 % viso darbo laiko tenka kalbėti. Būtina šį laiką
panaudoti efektyviai. Tyrimų duomenys rodo, kad daugelis vadovų
nekreipia dėmesio į tai, kaip jie reiškia savo mintis. Apklausos metu į
klausimą: “Ar moka jūsų viršininkas aiškiai pasakyti mintį?” neigiamai
atsakė 25–30 %, o kai kurių vadovų adresu — net 40–42 %
apklaustųjų.
Mūsų kalba pašnekoviui sukelia įvairių jausmų. Kai kalba sužadina
neigiamas žmogaus emocijas (nusivylimą, baimę, pyktį, nevilti, liūdesį ir pan.),
jo organizme įvyksta neigiami neurofiziologiniai pokyčiai. Dėl to žmogus
negali susikaupti, nuosekliai mąstyti. Jautresniems žmonėms tokios
emocijos turi ne tik psichinį poveikį, bet ir fizinį. Šiandienjau įrodyta,
kad cukraligės, kraujospūdžio sutrikimų, opaligės ir pačių neurozių priežastys
dažnai yra netinkamas bendravimas kolektyve, nederami viršininko santykiai
su pavaldiniais. Todėl savo kalba kiekvienas vadovas turėtų rūpintis tiek, kiek
turi bendrauti su kitais žmonėmis, taigi, ir gamybos vadovai.
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite tekstą ir išrinkite teisingą atsakymą.
Įspūdingiausia, tolimiausia yra paukščių migracija. Per trumpą laiką
jie įveikia milžinišką atstumą. Išskrenda į žiemavietes ir grįžta į
veisimosi vietas beveik visada tuo pačiu laiku. Ir dažnai – į tas pačias
apylinkes, į tą patį lizdą.
Dauguma mūsų paukščių migruoja į Vakarų Europą, pasiekia jos
pietvakarinę dalį, Viduržiemio jūros pakraščius. Tačiau mūsų baltieji
gandrai ir šelmeninės kregždės, įveikę beveik devynis tūkstančius
kilometrų, nuskrenda net iki Pietų Afrikos.
Grįžta namo jie iš įvairių vietų.
Buvo atlikti bandymai su gandrais. Du suaugusius gandrus naktį
išėmė iš lizdų ir kitą dieną išvežė. Vieną paleido už penkiasdešimt, o
kitą už šimto vienuolikos kilometrų. Gandrai ramiai maitinosi, tvarkėsi
plunksnas, pakilę apsuko kelis didelius ratus ir snapo tiesumu
patraukė savo lizdų kryptimi. Pirmasis į lizdą grįžo per penkias, o kitas —
per devynias su puse valandos.
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite tekstą ir išrinkite teisingą atsakymą.
Vieną vakarą, per pūgą ir šaltį parkūręs iš universiteto, radau virtuvėje
šeimininką. Tai neaukštas juodaplaukis su ūseliais vyriškis,
panašus į epizodinių vaidmenų atlikėją. Jis dirba didelėje batų
dirbtuvėje, o dabar sėdi prie šiltos krosnies ir skaniai valgo minkštus
blynus, po vieną kimšdamas juos į burną.
– Jauku pas jus, – sakau, prie durų valydamasis kojas. O
lauke pūga įsisiautėjo.
– Kaipgi neįsisiautės, juk pats viduržiemis, ramiai sako
šeimininkas.
– Taigi. Jau ir mėnuo baigiasi, kai pas jus gyvenu. Tuoj reikės iš
anksto ir už kitą mėnesį mokėti, bet šiuo momentu neturiu pakankamai
pinigų... – bandau suminkštinti šeimininko širdį, kaip jis minkština
puspadžius prieš smeigdamas į juos ylą.
– Jei neturi, tai kas gi tau, jaunikaiti, lieka? Kelkis kitur, į kokį pigesnį
kambarį. Labai gerai, kad man iš anksto pasakei. Tuoj pradėsime
ieškoti kito nuomininko, – atsako šeimininkas, šakute pasmeigdamas
iš keptuvės dar vieną blyną ir jį prarydamas kaip ančiukas
vabalą, o aš einu į kambarį, nusivelku paltą ir šiaip sau prieš
atsiguldamas sėdžiu prie stalo.
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite ir pažymėkite, kaip supratote.
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite ir pažymėkite, kaip supratote.
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite ir pažymėkite, kaip supratote.
Vakar nelaimė įvyko Vilniaus elektrotechnikos gamykloje “Velga”.
Apie 10 val. užsidegė dažymo cechas. Atvykę gaisrininkai rado jau
įsisiautėjusią stichiją. Tiršti dūmai slinko virš miesto. Kalbama, kad gaisrą
sukėlė neatsargiai numestas degtukas. Mat ceche, trūkstant skiediklių,
buvo naudojamas acetonas. Nuostoliai, kaip paaiškino gamyklos
direktorius, — apie 700 tūkst. tl. Aukų nėra, įvykį tiria prokuratūra
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite tekstą ir pažymėkite, kurie iš šių teiginių teisingi, o kurie ne: „taip“ – jei teiginys teisingas, „ne“ – jei klaidingas.
Tai atsitiko vieną gražią vasaros dieną Kopenhagoje dvidešimtojo
amžiaus pradžioje. Gydytojas Nilsas Finsenas, kaip paprastai, išėjo
pasivaikščioti po savo gimtąjį miestą. Štai jis atsirėmęs stovi prie vieno iš
daugelio miesto kanalų ir, atsirėmęs į tilto turėklus, įsistebeilijęs į lėtai
tekantį kanalo vandenį. Po kurio laiko jo dėmesį patraukė ilgakojis
vandens voras, ramiai besisūpuojantis ant saulės apšviestos bangelės.
Finseną sudomino savotiška voro elgsena: kai tik banga atsirisdavo iki tilto
šešėlio, voras pradėdavo skubiai ropštis atgal iš tamsos į saulės apšviestą
vietą ir ten vėl ramiai įsikurdavo. Finsenas prisiminė kitą panašų reiškinį,
kažkada matytą pro kambario langą. Kaimynų katinas kasdien šildydavosi
saulutėje ant plokščio namų stogo, kurio dalis visada likdavo aukšto gretimo
mūro šešėlyje. Vos tik šešėlio linija priartėdavo prie saulės šiluma
besilepinančio katino, jis tuoj pereidavo į saulėtą vietą. Finsenas deramai
įvertino gyvūnų instinktą ir už tai buvo atlygintas — jam kilo mintis apie
gydomąjį saulės spindulių poveikį.
Tačiau idėja liktų idėja, jei jos nepatvirtintų patirtis. Neradęs mokslo
raštuose nė žodžio ta tema, Finsenas pradėjo pats eksperimentuoti.
Jis sukonstruavo lanko pavidalo lempą, kuri spinduliavo labai stiprią
šviesą, ir pamėgino švitinti plaučių liga sergančio ligonio odą. Po keliolikos
seansų žmogaus sveikata labai pagerėjo. Įsitikinęs savo metodo
galia, nenustojantis tyrinėtojas sukonstravo ir pagamino dar stipresnę
lempą, kuri buvo šiandieninės kvarco lempos prototipas.
Taip gimė helioterapija — gydymas šviesa ir šiluma, už kurią Nilsas
Finsenas 1903 metais buvo apdovanotas Nobelio premija.
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija
Perskaitykite pasakojimą "Kiek mėsos suvalgo europiečiai" ir sujunkite šalis su skaičiais, kurie atitinka kiek kiaulienos suvalgo vienas šalies gyventojas.
Prieš du dešimtmečius amerikiečių profesoriai paskelbė, kad per
75 metų gyvenimą vienas žmogus suvalgė apie 32 tonas maisto. Kasmet
žmonės nori maitintis geriau ir skaniau. Įdomu, kas daugiausia suvalgo mėsos?
Pirmiausia prisimename danus, kuriuos Europoje ir visame pasaulyje išgarsino
produktyvus žemės ūkis. 1988 metais Danijoje kiekvienas gyventojas
suvalgydavo 65,8 kilogramo kiaulienos. Nuo danų nedaug atsilieka tik
vokiečiai (62,2 kg), belgai (52,3 kg), austrai (48,4 kg).
Na, o kas Europoje nemėgsta kiaulienos?.. Statistika pirmiausia nurodo
portugalus, kurių kiekvienas per metus suvalgo tik po 19,2 kg kiaulienos.
Su portugalais, galima sakyti, lygiuojasi graikai (20,9 kg), norvegai (20,5 kg).
Europoje Islandijos Respublika - vientintelė šalis, kurios gyventojai beveik
visiškai nevartoja kiaulienos : per metus su valgo tik po 4,2 kg.
Gal islandai nemėgsta kiaulienos?
| 1 Danija - ... | ... 19,2 | |
| 2 Vokietij - ... | ... 52,3 | |
| 3 Belgija - ... | ... 62,2 | |
| 4 Austrija - ... | ... 20,5 | |
| 5 Portugalija - ... | ... 4,2 | |
| 6 Graikija - ... | ... 20,9 | |
| 7 Norvegija - ... | ... 65,8 | |
| 8 Islandija - ... | ... 48,4 |