Lietuvių kalbos (Valstybinės) 2008 m. valstybinio brandos egzamino testas (kalbos vartojimo testas)

---

1 užduotis.  Iš dešinėje pateiktų žodžių padarykite po vieną tinkamą ir  įrašykite  į tekstą.  0 atvejis – 

pavyzdys. (10 taškų) 

Apie kalbą ir žmones

Gimtoji (0) kalba (kalbėti) man nedavė ramybės ir anksčiau, o dabar ji rūpi
dar labiau.
Kita man rūpima sritis – žmonių intelektas. Prisimenu kai kuriuos
(1) (be, raštas) kaimo žmones. Jie savo intelektu,
(2) (sugebėti) nudirbti šimtus ūkio darbų, pagaliau
išmintinga gyvenimo (3) (suprasti) pralenkdavo daugelio
dabartinių prie „kompo“ prikepusių (4) (jaunas)
gyvenimo suvokimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad mes turėtume
nusigręžti nuo modernaus pasaulio. Atvirkščiai, mums derėtų gerai
pasikaustyti, nenusileisti kitiems, bet išsaugoti tautos
(5) (savitas). Kitaip mes, maža tauta, ištirpsim lyg
(6) (sniegas), kurios taip pat būna skirtingos, kol
nepavirsta bala.
Tad pasitikrinkime, ar dar (7) (jautrus) girdime
gimtosios kalbos grožį klausydami (8) (daina) mūsų
šnekos? Ar skaitydami Žemaitę, Krėvę, Vaižgantą iš tikrųjų atveriame
jų kūrinių (9) (paslėpti) ? Ar šis
(10) (pajusti) tebeskatina mus gilintis, stebėtis,
ieškoti.
Pagal Kazį Sają
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija

---

2 užduotis. Dešinėje pateiktus žodžius ar žodžių junginius parašykite nurodytu skaičiumi ir reikiamu 

linksniu. 0 atvejis – pavyzdys. (20 taškų) 

Kelias į išmintį

(0) Išminties (Išmintis) tema labai sena, bet tebėra aktuali. Sena, nes
(1) (žinios) apie išminčius ir jų posakius būta dar
egiptiečių raštuose – 3 000 metų p. Kr. Ši tema aktuali, nes
išminties reiškinys domina ir šių laikų mokslininkus, yra aktyviai
(2) (jie) tyrinėjamas.
Paklaustas, kas yra išmintingas, kiekvienas vaikas atsakys:
„mokytojas – jis tiek daug žino“ arba „prosenelis – jis visada
sugalvodavo, kaip iš keblios padėties išsisukti.“ Visų pirma
(3) (toks) laikome žmogų, kuris „daug žino“ –
turi daug patirties ir žinių apie pasaulį. Išmintingas žmogus
supranta, kad kiekvienas esame (4) (skirtingas),
taip pat jis išmano (5–6)   (žmogiškoji prigimtis) 
ir žino, kad gyvenimas yra be galo
trapus. Šios žinios kaupiamos (7) (amžiai): kuo
ilgiau gyvename, kuo daugiau patiriame
(8–9)   (sunkios pasirinktys), kuo
daugiau mokomės, tuo (10) (išmintingesni) daromės.
Vienas iš išminties reiškinio (11) (tyrėjai)
R. Stenbergas teigia, kad žmogaus intelektas ir kūrybiškumas – tai
dar ne išmintis. Viena iš
(12–13)   (išmintingas asmuo) ypač
būdingų savybių – nuovokumas. Toks žmogus domisi kitais,
supranta jų problemas, gerbia
(14–15)   (skirtingos nuomonės) ir
suvokia, kad visą gyvenimą mokomės ne tiek iš knygų, kiek iš
mus supančių žmonių. Jis yra puikus klausytojas, linkęs viską
apgalvoti, nebijo pripažinti savo (16) (klaidos),
taip pat geba tiksliai įžvelgti sunkumus. Ši įžvalga, nuovokumas ir
yra dažniausiai su (17) (išmintingumas) siejami bruožai.
Sutikite: išmintingi jauni žmonės – retas reiškinys. Matyt,
visos išmintingo žmogaus savybės yra ne paveldėtos, o nuolat
lavinamos: mes įgyjame išminties, kai atsiduriame painiose
situacijose, kai pamažu išmokstame rasti problemos, su kuria
susiduriame, (18) (sprendimas). Taigi galime tikėtis
išlavinti (19) (savybės), kurios būtų tarsi „įrankiai“
(20) (išmintis) įgyti.
Pagal Liną Pakalkaitę
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija

---

3 užduotis.  Iš dešinėje pateiktų veiksmažodžių padarykite tinkamas neasmenuojamąsias formas ir 

įrašykite jas į tekstą. 0 atvejis – pavyzdys. (20 taškų)

Napoleono Ordos palikimas

Neseniai sukako du šimtai metų, kai Varacevičiuose (dabartinėje
Baltarusijoje) gimė dailininkas, kompozitorius, intelektualas ir didis
Lietuvos patriotas Napoleonas Orda. Lietuvoje jis gana gerai
(0) žinomas (žinoti): apie jį rašyta enciklopedijose, periodikoje, išleistas jo
litografijų albumas. Šiais metais Dailės akademijos leidykla parengė
solidžią monografiją apie Napoleoną Ordą. Nors knygos autoriai
teigia specialiai jubiliejui jos (1) (nerengti), bet taip jau
atsitiko, kad leidinys pasirodė kaip tik sukakties išvakarėse.
Pagirtina, kad monografijos autoriai daugiausia aptaria piešinius,
o ne litografijas. Apie jas jau yra pakankamai informacijos. Be to,
piešiniai, autoriaus (2) (paspalvinti) akvarele, nors ir ne tokie
meniški kaip litografijos, perteikia tikrą jau gana tolimos praeities
įspūdį, patirtą (3) (keliauti) dailininko. N. Ordos
piešiniuose – didmiesčių ir mažų miestelių gatvės, panoramos,
(4) (boluoti) bažnyčių bokštai,
(5) (apgriūti) pilys, dar iškilmingos, bet Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės laikų didybę jau beveik
(6) (prarasti). Tiesa, į knygą monografijos autoriai vis
dėlto įdėjo keliolika litografijų (7) (norėti) palyginti
piešinį su litografija arba – jei piešinys (8) (neišlikti).
Dauguma piešinių su datomis – nurodytas mėnuo ir diena. Metai
įrašyti nedaug kur, jie dailininkui turbūt atrodė savaime
(9) (suprasti) dalykas, nevertas nė žymėti. Tačiau po
Ordos mirties (10) (praeiti) daugiau kaip šimtmečiui,
atsirado datavimo problemų, ypač dėl tų miestų ir gubernijų, kur jis
lankėsi po keletą kartų. Todėl knygos autoriai yra
(11) (patikslinti) daugelio architektūros peizažų sukūrimo
datas. Tai svarbu architektūros istorijai ir ne tik jai.
Šiandien, (12) (gilintis) į Ordos kelionių maršrutus,
galima daug sužinoti, pavyzdžiui, apie dailininko produktyvumą,

kelionių spartą, nustatyti, kuriose vietose jis dažniausiai 

(13) (sustoti).  Įdomu ir tai, kad dailininkas, jau 

(14) (būti) 70 metų, dažnai  įvairiausiomis transporto 

priemonėmis per metus (15) (įveikti) šimtus kilometrų ir 

kelionėse (16) (sukurti) daugiau kaip po šimtą piešinių. 

Iš kur toji energija, ryžtas,  veržlumas? Monografijos autoriai 

primena, kad Orda gimė, kai Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo ką tik 

(17) (išnykti) iš Europos žemėlapio. Valstybės atkūrimo 

viltį vyresni žmonės siejo su (18) (bręsti) karta, todėl 

ugdė jaunimą drąsų ir patriotišką. Napoleonas Orda taip pat augo 

kupinas vilčių didvyriškai aukotis Tėvynės labui. 

(19) (Žvelgti) į Ordos kūrinių reprodukcijas, regime 

jose (20) (vyrauti) šiltas geltonas spalvas. Gelsva lyg 

išdeginta vidurvasario žolė, gelsvi krūmai, gelsvi krantai, gelsva 

medžių laja. Kas tai? Rudeniška nuotaika vasarą? O gal auksinių LDK 

laikų vizija ir ilgesys? 

Šaltinis: Kultūros barai, 2007, 5 

Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija