Lietuvių kalbos (Valstybinės) 2008 m. valstybinio brandos egzamino testas (kalbos vartojimo testas)

---

1 užduotis.  Iš dešinėje pateiktų žodžių padarykite po vieną tinkamą ir  įrašykite  į tekstą.  0 atvejis – 

pavyzdys. (10 taškų) 

Apie kalbą ir žmones



Gimtoji (0) kalba (kalbėti) man nedavė ramybės ir anksčiau, o dabar ji rūpi

dar labiau.

Kita man rūpima sritis – žmonių intelektas. Prisimenu kai kuriuos

(1) (be, raštas) kaimo žmones. Jie savo intelektu,

(2) (sugebėti) nudirbti šimtus ūkio darbų, pagaliau

išmintinga gyvenimo (3) (suprasti) pralenkdavo daugelio

dabartinių prie „kompo“ prikepusių (4) (jaunas)

gyvenimo suvokimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad mes turėtume

nusigręžti nuo modernaus pasaulio. Atvirkščiai, mums derėtų gerai

pasikaustyti, nenusileisti kitiems, bet išsaugoti tautos

(5) (savitas). Kitaip mes, maža tauta, ištirpsim lyg

(6) (sniegas), kurios taip pat būna skirtingos, kol

nepavirsta bala.

Tad pasitikrinkime, ar dar (7) (jautrus) girdime

gimtosios kalbos grožį klausydami (8) (daina) mūsų

šnekos? Ar skaitydami Žemaitę, Krėvę, Vaižgantą iš tikrųjų atveriame

jų kūrinių (9) (paslėpti) ? Ar šis

(10) (pajusti) tebeskatina mus gilintis, stebėtis,

ieškoti.

Pagal Kazį Sają
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija

---

2 užduotis. Dešinėje pateiktus žodžius ar žodžių junginius parašykite nurodytu skaičiumi ir reikiamu 

linksniu. 0 atvejis – pavyzdys. (20 taškų) 

Kelias į išmintį



(0) Išminties (Išmintis) tema labai sena, bet tebėra aktuali. Sena, nes

(1) (žinios) apie išminčius ir jų posakius būta dar

egiptiečių raštuose – 3 000 metų p. Kr. Ši tema aktuali, nes

išminties reiškinys domina ir šių laikų mokslininkus, yra aktyviai

(2) (jie) tyrinėjamas.

Paklaustas, kas yra išmintingas, kiekvienas vaikas atsakys:

„mokytojas – jis tiek daug žino“ arba „prosenelis – jis visada

sugalvodavo, kaip iš keblios padėties išsisukti.“ Visų pirma

(3) (toks) laikome žmogų, kuris „daug žino“ –

turi daug patirties ir žinių apie pasaulį. Išmintingas žmogus

supranta, kad kiekvienas esame (4) (skirtingas),

taip pat jis išmano (5–6)   (žmogiškoji prigimtis) 

ir žino, kad gyvenimas yra be galo

trapus. Šios žinios kaupiamos (7) (amžiai): kuo

ilgiau gyvename, kuo daugiau patiriame

(8–9)   (sunkios pasirinktys), kuo

daugiau mokomės, tuo (10) (išmintingesni) daromės.

Vienas iš išminties reiškinio (11) (tyrėjai)

R. Stenbergas teigia, kad žmogaus intelektas ir kūrybiškumas – tai

dar ne išmintis. Viena iš

(12–13)   (išmintingas asmuo) ypač

būdingų savybių – nuovokumas. Toks žmogus domisi kitais,

supranta jų problemas, gerbia

(14–15)   (skirtingos nuomonės) ir

suvokia, kad visą gyvenimą mokomės ne tiek iš knygų, kiek iš

mus supančių žmonių. Jis yra puikus klausytojas, linkęs viską

apgalvoti, nebijo pripažinti savo (16) (klaidos),

taip pat geba tiksliai įžvelgti sunkumus. Ši įžvalga, nuovokumas ir

yra dažniausiai su (17) (išmintingumas) siejami bruožai.

Sutikite: išmintingi jauni žmonės – retas reiškinys. Matyt,

visos išmintingo žmogaus savybės yra ne paveldėtos, o nuolat

lavinamos: mes įgyjame išminties, kai atsiduriame painiose

situacijose, kai pamažu išmokstame rasti problemos, su kuria

susiduriame, (18) (sprendimas). Taigi galime tikėtis

išlavinti (19) (savybės), kurios būtų tarsi „įrankiai“

(20) (išmintis) įgyti.

Pagal Liną Pakalkaitę
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija

---

3 užduotis.  Iš dešinėje pateiktų veiksmažodžių padarykite tinkamas neasmenuojamąsias formas ir 

įrašykite jas į tekstą. 0 atvejis – pavyzdys. (20 taškų)

Napoleono Ordos palikimas



Neseniai sukako du šimtai metų, kai Varacevičiuose (dabartinėje

Baltarusijoje) gimė dailininkas, kompozitorius, intelektualas ir didis

Lietuvos patriotas Napoleonas Orda. Lietuvoje jis gana gerai

(0) žinomas (žinoti): apie jį rašyta enciklopedijose, periodikoje, išleistas jo

litografijų albumas. Šiais metais Dailės akademijos leidykla parengė

solidžią monografiją apie Napoleoną Ordą. Nors knygos autoriai

teigia specialiai jubiliejui jos (1) (nerengti), bet taip jau

atsitiko, kad leidinys pasirodė kaip tik sukakties išvakarėse.

Pagirtina, kad monografijos autoriai daugiausia aptaria piešinius,

o ne litografijas. Apie jas jau yra pakankamai informacijos. Be to,

piešiniai, autoriaus (2) (paspalvinti) akvarele, nors ir ne tokie

meniški kaip litografijos, perteikia tikrą jau gana tolimos praeities

įspūdį, patirtą (3) (keliauti) dailininko. N. Ordos

piešiniuose – didmiesčių ir mažų miestelių gatvės, panoramos,

(4) (boluoti) bažnyčių bokštai,

(5) (apgriūti) pilys, dar iškilmingos, bet Lietuvos

Didžiosios Kunigaikštystės laikų didybę jau beveik

(6) (prarasti). Tiesa, į knygą monografijos autoriai vis

dėlto įdėjo keliolika litografijų (7) (norėti) palyginti

piešinį su litografija arba – jei piešinys (8) (neišlikti).

Dauguma piešinių su datomis – nurodytas mėnuo ir diena. Metai

įrašyti nedaug kur, jie dailininkui turbūt atrodė savaime

(9) (suprasti) dalykas, nevertas nė žymėti. Tačiau po

Ordos mirties (10) (praeiti) daugiau kaip šimtmečiui,

atsirado datavimo problemų, ypač dėl tų miestų ir gubernijų, kur jis

lankėsi po keletą kartų. Todėl knygos autoriai yra

(11) (patikslinti) daugelio architektūros peizažų sukūrimo

datas. Tai svarbu architektūros istorijai ir ne tik jai.

Šiandien, (12) (gilintis) į Ordos kelionių maršrutus,

galima daug sužinoti, pavyzdžiui, apie dailininko produktyvumą,

kelionių spartą, nustatyti, kuriose vietose jis dažniausiai 

(13) (sustoti).  Įdomu ir tai, kad dailininkas, jau 

(14) (būti) 70 metų, dažnai  įvairiausiomis transporto 

priemonėmis per metus (15) (įveikti) šimtus kilometrų ir 

kelionėse (16) (sukurti) daugiau kaip po šimtą piešinių. 

Iš kur toji energija, ryžtas,  veržlumas? Monografijos autoriai 

primena, kad Orda gimė, kai Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo ką tik 

(17) (išnykti) iš Europos žemėlapio. Valstybės atkūrimo 

viltį vyresni žmonės siejo su (18) (bręsti) karta, todėl 

ugdė jaunimą drąsų ir patriotišką. Napoleonas Orda taip pat augo 

kupinas vilčių didvyriškai aukotis Tėvynės labui. 

(19) (Žvelgti) į Ordos kūrinių reprodukcijas, regime 

jose (20) (vyrauti) šiltas geltonas spalvas. Gelsva lyg 

išdeginta vidurvasario žolė, gelsvi krūmai, gelsvi krantai, gelsva 

medžių laja. Kas tai? Rudeniška nuotaika vasarą? O gal auksinių LDK 

laikų vizija ir ilgesys? 

Šaltinis: Kultūros barai, 2007, 5 

Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija