Lietuvių kalbos (Valstybinės) 2010 m. valstybinio brandos egzamino testas (kalbos vartojimo testas)

---

1 užduotis. Iš dešinėje pateiktų žodžių padarykite po vieną tinkamą ir įrašykite į tekstą.  

0 atvejis – pavyzdys. (15 taškų) 

Pasakos padeda pažinti save



Tiek liaudies, tiek (0) literatūrinės (literatūra) pasakos padeda pažinti save ir

pasaulį. Dažnai jose kalbama apie nelengvas savęs

(1) (paieškoti). Pasakų personažams suteikiama

galimybė rinktis tokį gyvenimo kelią, kuriuo eidami jie jausis

(2) (visas, vertė).

Bet prieš įgyjant teisę rinktis, pasakų herojui būtina įveikti nepaprasto

masto išorinius (3) (išbandyti). Jam reikia išmokti

nebijoti gyvybei grasančių gamtos stichijų, įveikti

(4) (išsigąsti) akistatoje su mirties pasauliui

priklausančiomis (5) (būtis). Pasakų herojui be

galo svarbu sužinoti ir slaptą maginės (6) (įteigti)

kupiną pamokymą. Taigi kelias į išsvajotąją gyvenimo

(7) (pilnas) nėra lengvas: reikia

(8) (tinkamas) suformuoti savo būdo bruožus ir

išsiugdyti (9) (esmė) vertybes.

Pasirengimas padėti kitam be jokio (10) (atlyginti),

gailestingumas, mokėjimas atjausti – (11) (pagrindas)

vertybės, išsiugdomos paties žmogaus. Ypač svarbus individo

(12) (bręsti) etapas yra paauglystė. Todėl

pasakomis pirmiausia ir kreipiamasi į paauglius. Juk būtent jiems

aktualiausia pasakų teigiama mintis apie laisvą ir

(13) (sąmonė) vertybių pasirinkimą. Ne mažiau

svarbu ir tai, kad pasakos skatina paauglio pasitikėjimą savimi ir didina

(14) (atsparus) negandoms – juk pasakos herojus

dažnai padaro daug klaidų, kol pasiekia savo tikslą.

Taigi pasakose parodoma, kad jaunam žmogui reikia išmokti įveikti

sudėtingas kliūtis, kurios laukia savęs (15) (atrasti)

kelyje.

Pagal Gražiną Skabeikytę
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija

---

2 užduotis.  Dešinėje pateiktus žodžius ar žodžių junginius parašykite reikiamu linksniu.  

0 atvejis – pavyzdys. (20 taškų)

Kas yra tikrasis miesto veidas?



Lietuvoje viešoji erdvė suvokiama gana siaurai. Miestų

plėtros specialistų (0) teigimu (teigimas), šiuolaikinė viešoji erdvė turėtų būti

suvokiama ne tik kaip švari ir tvarkinga vieta, bet ir kaip

(1) (ji) skleidžiama atmosfera. Koks

miestas laikomas (2) (įsimintinas) ir kas gundo

jame dar kartą apsilankyti? Kaip miestą sukurti išties

(3) (patrauklus) ir jo gyventojui, ir svečiui?

Daugelis mano, kad miesto tikrasis veidas yra architektūra ir

tik ji. Tačiau (4–5)   (šis atvejis)

kalbame ne apie miesto grožį, o apie

viešųjų erdvių atmosferą. Tai vietos,

(6) (kurios) miesto gyventojai ir svečiai leidžia

laiką. Ten (7) (savas) yra ir turtuolis, ir

valkata, ten (8) (saugi) jaučiasi balandžius

lesinanti senutė. Gera ten ir visu greičiu

(9–10)   (pralekiantys riedutininkai),

ir porelei (11) (įsimylėjėliai).

Taigi viešąją miesto erdvę reikėtų apibrėžti kaip įvairiausių

detalių (12) (dermė) : pradedant grindiniu,

smulkiaisiais želdiniais ir baigiant žmonių aprangos

(13) (stilius). Viešosios erdvės – tai miesto

ryšys su žmogumi. Todėl formuojant tokias erdves būtina paisyti

bendruomenės, kuriai ir kuriama viešoji erdvė,

(14–15)   (svarbiausios reikmės).

Deja, Lietuvoje, net ir (16–17)   (didieji miestai),

viešosios erdvės mažai teatitinka

(18–19)   (tikroji paskirtis).

Situacija, matyt, pasikeis tik tuomet, kai bus skirta užtektinai

dėmesio (20) (visuomenė) prusinti.

Pagal Igną Kazakevičių

Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija

---

3 užduotis.  Iš dešinėje pateiktų veiksmažodžių padarykite tinkamas neasmenuojamąsias formas ir 

įrašykite jas į tekstą. 

0 atvejis – pavyzdys. (15 taškų)

Muzika iš debesies



Kūryba man yra bendravimo būdas, nes (0) rašydamas (rašyti) galvoju

apie artimos dvasios žmones.

Prisiminiau gal iš kokios knygos

(1) (atklysti) mintį: Dievo akivaizdoje angelai

atlieka Bachą, o (2) (likti) vieni Mocartą groja.

Prasidėjo ta muzika aukštybėse – debesyje, šviesią vasaros dieną

staiga (3) (pasirodyti) virš miško. Debesis, kurį laiką

ten (4) (pakyboti) , ėmė slinkti mūsų sodybos link.

Sunkiam jo šešėliui (5) (užtraukti) sodą ir saulėje

vis dar (6) (tebeskendėti) kiemą, – sielą užvaldė

kažkoks ne ausimi (7) (girdėti) gaudesys.

Sakytum, kas dangaus vargonais būtų

(8) (groti) Bachą.

Tai truko palyginti neilgai – pirmiesiems lašams

(9) (sušnarinti) senojo klevo lapus, vargonai

pamažėle nutilo, sieloje (10) (aidėti) jau

kitokiais garsais. Garsais, (11) (skleistis) lyg

įžanga į kažką, kol kas vos (12) (nujausti) tolimoje

ateityje.

Debesis mūsų kiemą užkliudė tik vienu kraštu ir lėtai nuslinko

tolyn, po truputį (13) (sklaidytis). Dar lijo, bet saulė

jau įspindo į šlapią žolę ir tą pat akimirką nutvieskė

(14) (aplyti) kiemą šviesa ir muzikos skaidrumu.

Kieno gi (15) (valdyti) tas debesis, kuris

mums primeta šitokį repertuarą?

Pagal Romą Sadauską
Atsakymų variantai rodomi tik registruotiems sistemos eTest.lt vartotojams. Mokytojo registracija, mokinio registracija